Ūkia mūsų liepsnotoji Čepelėda.

Lietuvos gamtos fondas pasakoja:
“Įvairiais mitais, legendomis ir prietarais apipintos Čepelėdos iš tiesų yra vieni paslaptingiausių paukščių, gyvenančių mūsų šalyje. Kai kurios šių paukščių rūšys įsikuria visiškai šalia žmonių, tačiau dėl naktinio gyvenimo būdo yra mažai kam matomos. Dažniausiai net nežinoma, kad kur nors greta sodybos augančio medžio drevėje, ūkiniame pastate ar net paties namo palėpėje įsikūrusi tokia kaimynė. Ir tik stojus sutemoms netikėtai šmėkštelėjęs be garso praskrendančio paukščio šešėlis ar vaiduokliškas ūbavimas gūdų vakarą išduoda kažkur netoli esant šį mistišką paukštį.“

Ir štai šią vasarą tikėtai išgirdom patiną Čepelėdą  kažkur aukštai
gilioje tamsoje ūkiantį apie savo išsvajotą Meksiką.
Šios progos laukėm visus metus, kaip tik turėjom instrumentus šalia,
todėl nedelsdami prisijungėme norėdami padėti jam išreikšti jausmus. ;)

Nutarėm tai įamžinti, tad nušovėm du teikus ir sulipdėm į vieną.
Deja, visam kokybiškam garso gražumui nepasiruošėm,bet lai būna, kaip yra.
Užsidėkit ausines, pasireguliuokit ekvalaizerius. B)

https://www.youtube.com/watch?v=qPVqCv4UZNU&hd=1

Kaip ir dažnas vakaras mūsų miškuose, taip ir šis pavirto į jam sessioną.

  Jei kada važiuodami pro pušyną , šalia upelio,
ten kažkur link Nemenčinės išgirsite muziką, prisijunkit.

Sielos dėžės muzikantai iš Alžyro.

Po miestą sklandė vėjo blaškoma štai tokia afiša.
Ji liūkuriavo gatvėmis ir kvietė visus į nekiekvieno rėgėtą, paslaptingą vietą. Sielos dėžę.
Tuo metu mes gana intensyviai, bet ir labai jaukiai repetavom studijoje.
Ir pagaliau atėjo ta Kovo 13 dieną, kai nukeliavom į soulboxą.
Kur apsidengę turbanais atvežėm tokį, sakyčiau,  Alžyrietišką prieskonį.
Ten žinoma visko buvo,
galvos ir nuotaikos krypavo aukštyn žemyn pagal muzikos garsų alteraciją.
Tačiau smagi atmosfera išsilaikė iki pat koncerto galo.
To vakaro žvaigžde tapo Laurynas Mikulskis, mūsų naujasis perkusininkas atkeliavęs tiesiai iš tolimo didelio miesto Mažeikių.
Vyrutis sėkmingai parodė kiek parako savo rankose nešioja.    Laurio fanų sugužėjo neįtikėtinai daug.

Bučiniais dėkojame su didelia kamera aplink mus šmirinėjusiam bičiuliui Sauliui Petrošiui!
Jo vaizdiniai bus šiektiek vėliau. ;)
Už foto paveikslus ačiū Tomui Lukšiui.

Pajusti viską iki galo galite pažiūrėję nuostabų,
vintažine kamera filmuotą, Tautvydo reportažą:
http://www.youtube.com/watch?v=QNEXlTJdIXI&hd=1

Super, kad atėjot.
Su meile,
Ai, šeip bičiukai.

Čepelėda kart dvidešimt.

Ignui Čepelei,
mūsų tramboninės dūdos pūtikui priklausė ši diena.
Kovo penkioliktadienį praleidome džiaugdamiesi, gerdami kalėdinę arbatą, muzikuodami,
darydami kulversčius, bandydami peršokti sau per koją ir dar visaip kaip dūkdami.

Mylim Tave! ;)

Pasiruošę atverti sielos dėžę.

           Turime naują draugą grupėje, turim naujovių ir repertuare.
Nekantraujam visą tai atskleisti.
Jau Kovo 13dieną ta paslaptinga sielos dėžė atsivers,
iš kurios iššoksime mes ir  šypsosimės jums.
Užsukit.

Koncertas Marijos žemėje Marijampolėje.

Labas, Drauge, senai čia besilankėm.
Ne todėl, kad neturėtume ką papasakoti,
tiesiog užpuolė daugybė darbų ir idėjų, kurios turėjo plėtotis netrukdomos.
Šis vaizdinis pasakojimas apie džiugias akimirkas Marijampolėje.

Važiavome labai šiltai ir patogiai, vis dar važiuojančiu šeipmobiliu, pro tirštą rūką.
Pro langus labai gražiai nieko nesimatė, tarsi žiūrėtume į baltą tuščią popieriaus lapą.
Atvažiavę gana netrumpai ruošėmės, bet skubėjom kiek galėjom –
skatino matyti kantriai laukiantys nekantrūs veidai.

Šiame paveiksle matomas Ignacijus Čepelėda, virtuozas pristatęs naujų trombono garsų tiesiai iš saulėtosios Ispanijos.
Grodami nematėm nei vieno pasyvaus žmogaus,
Marijampolė buvo ištroškusi rokenrolo.   Grįžę per dvigubai ilgesnį laiką, nei nuvažiuotą į priekį, pro dar tirštesnį rūką,
studijoje pasidarėm šeimyninę peržiūrą-perklausą su pica ir arbata.
Taigi, tiems, kuriems smalsu pajausti tą koncerto dvasią,
paruošėm truputį vaizdinės medžiagos.
Tiesa, atrodo, tarsi  visi stovėtų kino teatre ir žiūrėtų į ekraną,
per kurį mus transliuoja bet ir tai kažkuria prasme įdomu.  :)

Regio prieskoniais apibarstytas kūrinėlis apie netvarką ir žmones vaikštančius atbulom,
http://www.youtube.com/watch?v=lMe2LsJjzHg&hd=1

bei kūrinys skirtas extraordinariems žmonėms. Jums. :)
http://www.youtube.com/watch?v=B6FjOz-1j9E&hd=1

Norėtume padėkoti visam “Dimera“ kolektyvui už šiltumą.
bei Aistei Setkevičiūtei už fotopaveikslus. Žinoma visai Marijampolei taip pat ačiū.

Rokenrol! :)

Smagių, Šiltų ir Jaukių! ;)

Drauge, tau linkime juoktis ir džiaugtis, meilės.
Patys dovanų norėtume, kad tai nenustotų – ta muzikinė, spalvota mūsų draugystė.
Atrodo ji net ir nesiruošia, priešingai- ji stiprėja, auga. ;)
Prisimeni, vieną prieš kalėdinį vakarą
susitikome su draugais Kūjeliais ir užgrojome.
o, vakaro pabaigoje netikėtai buvom išskraidinti į šiltuosius kraštus Baltojo Kiro muzikos.
Tai va, šiektiek swinguojančio rokenrolo apie užsimaskavusią gangsterę mamą iš ten Jums visiems:

Jaukaus vakaro visiems. ;)

Flashback.

Vėl atsidūrėme savo pirmąjame koncerte.
Ištiesų tai mūsų galvose jautėsi toks flashback’as, greitas prisiminimas atgal pamąstymams,
kai šeipmobiliu kirtom laiko kontiniumą ir atskridom į Vilniaus dailės akademiją, džiugint visų. Ir vėl spalio pirmą, ir vėl ten pat.

Skirtumų žinoma buvo. Šį kartą grojome lauke, ten kur svajojome, bet anksčiau neleido.
Taip pat buvome dar laimingesni, nes šiuo koncertu į studijas išleidome du savo grupėje besislepiančius dailininkus:
Dizainerį Ričardą ir Scenografą Dravį! ;)

Buvo dar ir užkepęs kubas, bet nepaisant to apturėjome labai super koncertą, tikimės ir tau patiko, Draugiškasis klausytojau. ;)

Man tas Mantas mantą į Mantują neša.

Visus kitus bičiukus jau aplankė ta diena.
O Mantą kaiptik šiandien aplankė ši diena. Kai jam sukanka 18 metų diena! ;)*
Sveikina įsimylėję iki ausų,
ai, šeip bičiukai ir tavo šo Rudis. ;)

(ooo taip, ta taurė ištiesų nutapyta)

Muzikos savaitė. Bliužrokas.

Rugsėjo antrosios sekmadienis muzikaliai atgijo Vilniaus gatvėse.
Grojome ten ir mes. Prie dramteatrio.
Prisimindami, akimirkas perteikiame keliomis nuotraukomis.
Paveikslų paveiksluotojos: Rasa Niurkaitė ir  Austėja Gudžiūnaitė.

Taip pat dalinamės gyvąja bliužrokinio kūrinio apie moterį versija pasiklausymams ir atsisiuntimams.

Neringai.

Vienintelė, “ai šeip bičiukuose“ įrašyta į raudonąją knygą, moteriškosios lyties atstovė dar labiau išgražėjo ir pasiūgėjo meteliais. :)

Mylim Tave, Neringa.
Bičiukai.